Ne, ne žalių… Bet ilgų, banguotų, dailiai krentančių ant krūtinės ir plazdančių vėjyje. Bet kaip auga, taip neužauga… Vaikystės svajonė turėti plaukus iki žemės bliūkšta! Kodėl vienos turi ilgus, prižiūrėtus plaukus, o kitos neįsivaizduoja, kaip išgelbėti savo sausus ar retėjančius plaukus? Aiškinamės su „Hair Clinic“ plaukų transplantacijos ir medicinos centro gydytoja dermatologe-trichologe Rasa Aurelija Venkevičiūte.
Ar tiesa, kad mums nulemta, kokio ilgio ir tankumo plaukus turėsime?
Mes esame panašūs į savo tėvus ir senelius – paveldime ne tik veido bruožus, kūno sudėjimą, tačiau ir plaukų spalvą, tankumą, ilgį, tekstūrą bei plaukų tipą. Natūralu, jog vieni turės plonus, bet vešlius ir tiesius plaukus, kiti retesnius, storus ir garbanotus – variantų yra begalė. Svarbu, kokių genų rinkinį paveldime. Tačiau plaukų būklei ir išvaizdai įtakos turi daugybė dalykų. Pavyzdžiui, galima turėti tankius ir ilgus plaukus, bet jie bus šiurkštūs, pažeisti, suskilinėję, tada jų būklė bus bloga, tačiau ilgis ir tankis – geri.
Kalbant apie plaukų tankumą, didžiausią folikulų tankį turi naujagimiai, tačiau tuo metu plaukai būna ploni ir trumpi. Vėliau plaukų tankis kinta dėl plaukų folikulams būdingos nuolatinės augimo ir ramybės fazių kaitos. Plaukas auga nuo 2 iki 6 metų, o vėliau pereina į ramybės fazę ir iškrenta, o jo vietoje pradeda augti naujas plaukas. Fiziologiniai ir patologiniai organizmo procesai gali sutrikdyti plauko gyvavimo fazes, tuomet stebimas ūmus ir gausus plaukų slinkimas, o to priežastys gali būti labai įvairios – nuo mitybos ypatumų, streso iki rimtų susirgimų ir ligų.
Plaukų ilgis priklauso būtent nuo folikulo augimo fazės trukmės. Kuo augimo fazė trunka ilgiau, tuo plaukas užauga ilgesnis, jei folikulo augimo fazė trumpa – plaukas nespėja užaugti, būna trumpas ir iškrenta. Augimo fazės trukmė gyvenimo eigoje kinta – su amžiumi ši fazė linkusi trumpėti, todėl mums ilgiau užtrunka užsiauginti vaikystėje turėtus ir nukirptus ilgus plaukus, o kartais to padaryti ir nepavyksta. Taigi, kaip supratote, plaukų tankiui ir ilgiui labai svarbūs ne tik genai, bet ir augimo fazės trukmė. Gera žinia, jog jau yra sukurti preparatai bei procedūros, kurie ilgina folikulo augimo fazę, todėl tankį ir ilgį padidinti galime – tam reikia specialisto gydytojo dermatologo-trichologo pagalbos, kad įvertintų visas aplinkybes ir parinktų tinkamiausią metodą ar jų derinį.
Kodėl kai kurioms moterims taip sunku susidoroti su prasta plaukų būkle, pavyzdžiui, išsausėjusiais plaukais?
Galiu pasakyti, kad kuo daugiau pacientų matau, tuo labiau suprantu, kaip yra svarbu aptarti ne tik įvairius sveikatos klausimus, bet ir kasdienę plaukų priežiūrą. Tai ypač aktualu moterims – mes plaukus ne tik plauname, bet ir džioviname, šukuojame, rišame, dažome, naudojame formavimo priemones, atliekame įvairias procedūras, kurios ilgalaikėje perspektyvoje ne visada pagelbėja patiems plaukams. Nuo to, kaip kasdien prižiūrime plaukus ir skalpo odą, priklauso, ar plaukai velsis, pūsis, bus pažeisti, ar kaip tik bus paklusnūs ir sveiki. Čia ypač norėčiau pabrėžti, kad svarbu ne tik patys plaukai, bet ir skalpo oda. Jei skalpo odos riebalinės liaukos yra aktyvios – plaukai greičiau susiriebaluoja, gali atsirasti pleiskanojimas, niežulys, seborėjinis dermatitas. Yra žmonių, kurie kenčia dėl jautrios skalpo odos, ji rausta, jaučiamas diskomfortas. Todėl ne tik visų mūsų plaukai yra skirtingi, skirtinga ir skalpo oda, o skalpo odos pokyčiai ir ligos gali pakeisti ir plaukų būklę bei išvaizdą.
Jei patiems nepavyksta namų sąlygomis pagerinti savo plaukų išvaizdos, ką patartumėte daryti? Gal verta pirmiausia atlikti tam tikrus tyrimus?
Jeigu patys pastebite arba aplinkiniai užsimena, jog jūsų plaukai slenka, sumažėjo jų tankis, atsirado plikimo židinių, neatidėliokite vizito pas gydytoją dermatologą-trichologą. Šių gydytojų nėra daug, tačiau vizitas pas tokį gydytoją gali turėti reikšmingą įtaką plaukų išsaugojimui. Vizitas prasideda nuo pokalbio ir apžiūros, kurios metu specialiu prietaisu apžiūrima ir įvertinama skalpo oda, folikulų būklė, atliekamos skaitmeninės jų nuotraukos. Prireikus gali būti pasiūlyta atlikti skalpo odos biopsiją, histologinį patologinį plauko folikulo tyrimą, kai vertinamos atskiros skalpo odos ir folikulo ląstelės. Taip pat atliekami papildomi kraujo tyrimai, o esant reikalui galite būti nukreipti gydytojo endokrinologo, ginekologo, genetiko konsultacijoms – tai gana individualu, nes prastėjančios plaukų būklės priežasčių gali būti daugybė. Gydytojas trichologas sudarys detalų gydymo planą, paaiškins, kada ir kokio rezultato galima tikėtis.
Bandyti patiems surasti plaukų slinkimo priežastį neturint specialių žinių – sudėtinga. Labai lengva pasiklysti tyrimų gausoje, kurie nuves nebūtinai teisingu keliu. Jei kaip tik neseniai esate atlikę kraujo tyrimus, juos tikrai verta pasiimti einant į konsultaciją pas dermatologą-trichologą.
Kada pakanka pasikliauti kirpėjų patarimais dėl plaukų priežiūros, o kada jau reikėtų kreiptis į plaukų „daktarą“?
Nors tiek gydytojų trichologų, tiek kirpėjų ir plaukų stilistų tikslas tas pats – sveiki, gražūs plaukai, kompetencijos ribos ir galimybės yra skirtingos. Susidūrus su plaukų slinkimo, plikimo problemomis būtina kreiptis į trichologą. Trichologai yra gydytojai dermatologai, turintys medicininį išsilavinimą ir dirbantys su plaukų ir skalpo odos ligomis. Gydytojai trichologai ne tik nustato diagnozes ir skiria gydymą, tačiau ir atlieka įvairias procedūras – mezoterapiją, biorevitalizaciją, trombocitais praturtintos plazmos (PRP) injekcijas, plaukų transplantaciją. Paslaugų spektras yra labai platus.
Kirpėjai ir plaukų stilistai yra savo srities profesionalai, galintys patarti savo kompetencijos ribose, tačiau ligų nediagnozuoja ir gydomųjų procedūrų neatlieka. Tačiau neretas atvejis, kai būtent kirpėjas yra pirmasis, iš kurio žmogus išgirsta, jog mažėja jo plaukų apimtis ar pakaušio srityje praretėjo plaukai, atsirado plikimo židinukas, tačiau išsiaiškinti priežastis, parinkti gydymą, sustabdyti progresavimą yra gydytojo trichologo darbas. Džiaugiuosi, jog vis daugiau pacientų pasako, kad apsilankyti pas gydytoją trichologą paragino būtent kirpėjas.
Yra daugybė įvairių plaukų, galvos odos priežiūros priemonių ir procedūrų. Jūsų manymu, kas yra efektyvu, o kada tai tik pinigų išmetimas į balą?
Nors tokių procedūrų, kaip keratininis plaukų tiesinimas, plaukų botoksas, laminavimas ir kitų, aprašymuose dažnai galime rasti apibūdinimą, kad tai yra plaukų gydomoji procedūra ar plaukų gydymas, tačiau šios procedūros su gydymu nėra niekaip susijusios ir neturi nieko bendro. Tai kosmetinės procedūros, kurios plauko išvaizdą pagražina ribotam laikui. Pasirinkus neprofesionalų meistrą, procedūros metu naudojant nekokybiškas arba agresyvias priemones arba piktnaudžiaujant šiomis procedūromis, laikui bėgant labai lengva negrįžtamai pažeisti plauką. Be to, atliekant šias procedūras naudojamos priemonės, į kurių sudėtį įeina cheminė medžiaga formaldehidas, procedūros metu patalpoje pasklinda jo garai. Ši medžiaga dirgina akis, nosį bei gerklę, gali sukelti alergines reakcijas, niežėjimą, kaitimo, diskomforto jausmą, taip pat plaukų pažeidimus ir plikimą, be to, formaldehidas yra pripažintas kancerogenine medžiaga, sukeliančia vėžį. Beje, nagrinėdami produkto sudėtį galite nerasti formaldehido pavadinimo – ši cheminė medžiaga turi bent dešimtį skirtingų pavadinimų, todėl gana lengvai pasislepia etiketėje. Manau, apie tai vis dar kalbama per retai. Ir nors yra žmonių, kurie renkasi šias procedūras, apie galimas rizikas žinoti reikėtų.
Vietoj tokių laikinų procedūrų verčiau rinktis kokybiškas kasdienes priemones, skirtas plaukams tinkamai prižiūrėti, skatinti jų augimą atliekant injekcijas. Pačios efektyviausios ir turinčios mokslinius įrodymus procedūros yra trombocitais praturtintos plazmos (PRP) injekcijos, kai į skalpo odą suleidžiama paties paciento specialiai paruošta kraujo plazma, plaukų šaknys yra įsotinamos augimo faktoriais ir taip skatinamas sveiko plauko augimas. Renkantis, kur kokybiškai atlikti šias procedūras, patarčiau rinktis sertifikuotas klinikas.
Kada vyrai ir moterys turi susirūpinti potencialaus plikimo problema ir ką daryti? Kokie ženklai rodo, kad jau metas pradėti tam tikras priemones, procedūras?
Plaukų ligų, sukeliančių plikimą, yra daug ir įvairių, jos prasideda skirtingai, bet pirmieji ženklai, kuriuos pastebėjus reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytojus, yra plaukų tankumo sumažėjimas (į tai ypač turėtų atkreipti dėmesį vyrai), padidėjęs, neįprastai gausus plaukų slinkimas, skalpo niežėjimas, diskomforto jausmas, paraudimas, įvairūs bėrimai, pleiskanojimas, iškritusių plaukų ploteliai. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių reikėtų nedelsti.
Moterims tikras iššūkis tampa pogimdyvinis, žindymo laikotarpis, kai ima slinkti plaukai. Teko girdėti, kad kai kurioms plaukų būklė taip pablogėja, kad nebesusigrąžina ankstesnės išvaizdos. Ką įmanoma padaryti tokiu atveju?
Dalis moterų po gimdymo pastebi padidėjusį plaukų slinkimą, kai liečiant, šukuojant ar plaunant plaukus daug jų netenkama. Dažniausiai tai vyksta dėl hormoninių pokyčių, įvykusių po gimdymo ir laktacijos periodu, nuovargio, streso, nepakankamos mitybos. Reikia kantrybės, ir nusistovėjus hormoninei pusiausvyrai plaukų slinkimas praeis, o prarasti plaukai ataugs. Tačiau nėštumas yra ypatingas periodas, kai moters organizmas visus resursus būna nukreipęs į vaisiaus vystymąsi, nėštumo metu arba po jo gali atsirasti naujų, iki šiol neturėtų ligų, tuomet slinkimas nepraeina ir plaukų būklė nebegrįžta į ankstesnę. Jei intensyvus plaukų slinkimas užtrunka, nepadeda švelni jų priežiūra, visavertė mityba, maisto papildai, būtina pasitikrinti pas gydytoją trichologą.
Straipsnis pirmiausia pasirodė BENU vaistinių žurnale “Laikas sau”.